​



 

 

 

 

 

​

 

​
Lietuvių skalikas, FCI nepripažinta šunų veislė, pagal savo istorinius aprašymus turėtų būti antra VI FCI grupės veislė pagal didį, ją stambumu lenktų tik Švento Huberto skalikai, dabar žinomi kaip Bladhaundai. Pirmą kartą rašyniuose šaltiniuose paminėta 1541 metais, Gardino girininko byloje dėl pavogto skaliko. Įteisinta 1566 metais Antruoju Lietuvos Statutu, tuo metu išskiriami 2-4 lietuvių skalikų porūšiai. Kadangi susigriebta buvo pervėlai ir bendras visų porūšių šunų skaičius neviršijo 100 individų, todėl teko juos kergti tarpusavyje ir išgelbėti bent bendrą veislę, be atskirų porūšių. Yra veisėjų pasisakančių, kad lietuvių skalikas darbinis šuo, jeigu dirba - reiškia tinkamas kergimui. Veislynas pritaria nuomonei, kad veisiant reikia nepamiršti kam veislė buvo išveista, tačiau tiek darbiniai įvertinimi tiek eksterjero turi būti lygiaverčiai nustatant tinkamumą veisimui. 

 

VEISLYNO TIKSLAS. Puoselėti veislę ir siekti Lietuvių skaliko įteisinimo FCI. Siekiant savo tikslo veislynas organizuoja ir veda seminarus apie veislę, atlieka šunų matavimus, teikia pasiūlymus standarto taisymui ir koregavimui, konsultuoja ir pataria kergimo ir šuniukų auginimo klausymais. Todėl maloniai laukia besikreipiančių.